Tai meditacijos ir dvasinės praktikos stilius, atsiradęs viduramžių Indijoje ir padaręs įtaką visoms pagrindinėms Azijos religijoms – nuo induizmo iki budizmo. Didžiausią šiuolaikinę įtaką jai daro dabartinės jogos praktikos ir Naujojo amžiaus tikėjimai.
Šiaurės Amerikoje tantra dažniausiai reiškia Rytų dvasingumo ir seksualumo derinį, dar vadinamą dvasiniu seksu arba šventuoju seksualumu. Tantra buvo naudojama kaip sekso filosofija, skirta kovoti su represyviu Vakarų požiūriu į seksualumą.
Tantra gali reikšti tokią didelę technikų ir praktikų įvairovę, kad ją sunku tiksliai apibrėžti. Vakarų tantros (arba neotantros) esmė – tikėjimas, kad žmogus gali ištirpdyti savo ego, patirdamas seksualinę ekstazę, pranokstančią orgazmą.
Praktikuojantys neotantrą tiki, kad gali pasiekti aukštesnius dvasinės sąmonės lygius naudodami tam tikras seksualines technikas ir užsiėmimus. Tie, kurie nebūtinai nori eiti dvasiniu keliu, gali naudotis kai kuriomis neotantros technikomis, kad patirtų didesnį seksualinį malonumą ir užmegztų stipresnį ryšį su partneriu bei savo kūnu. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, seksualinės stimuliacijos technikos ir specifinės seksualinės pozos.
